Pamenat tas pirmąsias dienas mokykloje, kai tiek daug noro, smalsumo, džiaugsmo, pasiryžimo, kad šiemet, būtent šiemet bus viskas kitaip, bus viskas geriau. Pamokas ruošime tą pačią dieną kai bus užduotos, kiekvieną vadovėlį perskaitysim iškart, kaip gerą nuotykių romaną, ir gal net darysim mankštą, ar net išbėgsim pabėgioti. Sąsiuviniai jau užrašyti ir aplenkti, kuprinėje viskas dailiai sudėta, kardeliai pamerkti laukia rytdienos. Naujų nuotykių, paslapčių ir atradimų pažadas, regis, tvyro ore.
O juk smalsumas įgimtas kiekvienam ir jei jis puoselėjimas, palydimas gali ilgainiui virsti tvirta motyvacija, kurią nuolat kintančios aplinkybės mažai įtakos. Ar ilgam jos mums patiems užtekdavo? Ar matėme pavyzdžių, kad suaugę irgi pasiryžtų kažko išmokti, ir stropiai tesėdavo savo pažadus, pamenat? Na, tuomet jums labai pasisekė. O jeigu būtume pavyzdžiu savo vaikams, namiškiams, ar bendradarbiams, jei pasiryžtume kažko išmokti patys ir pasidalintume tuo su kitais, gal tai taptų ta reikiama kibirkštimi, kuri pakurstytų abipusę motivaciją?
Paklausiau mūsų organizacijos IŠMOKYTI kolegų, bendraminčių su kokiomis mintimis jie pasitinka šiuos mokslo metus, ir ko kiekvienas pats norėtų išmokti. Sveikindami jus ir save su naujaisiais mokslo metais pradedame nuo norų išsakymo. O nuo ko jūs?
”
Vaclovas, žaidimų kūrėjas, parduotuvės vadovas
Prieš keletą dienų kartu su žmona žiūrėjome Michelle Obama kalbą per Demokratų suvažiavimą Čikagoje. Tai buvo tobulai pasakyta kalba, skirta kiekvienam salėje ir žiūrinčiam per ekraną, koks bebaimis pauzių laikymas, koks išlaikytas minties vedimas, nepriekaištinga kūno kalba, gestai, šypsena ir aiškus kalbos tikslas. O, kokia tai Šypsena…
Tai įkvepia, įgalina, išmoko.
Per paskutinius šešis mėnesius turėjau kokias tris geras progas pasakyti trumpesnę ar ilgesnę kalbelę: Menedžerių konferencijos prezentacija, žaidimo pristatymas Telšiuose, Olimpinių žaidynių atidarymas pas Rimą sodyboje. Tikrai kalboms nesiruošiau ir, tikėjausi, kad paimprovizuosiu ir bus gerai. Juk tiek daug kartų pavykdavo ir buvo visai neblogai, o kartais ir puikiai.
Tik ne paskutiniais kartais… Improvizacijos vedė į nežinau kur, pamesdavau mintį, nežinojau kuo užpildyti pauzes ir nepažinau savo balso, jis dažnai buvo be reikalo per garsus arba kažkoks cypiantis mano paties ausyse.
Išsikėliau sau tokį tikslą – jei bus galimybė, artimiausiu metu, pabandysiu pasiruošti kalbą ir parepetuosiu. Garsiai prieš veidrodį. Pakoreguosiu. Garsiai vienam žiūrovui. Fiksuosiu. Noriu išmokti pasakyti aiškią, surepetuotą, su keliais bajeriais, įtraukiančią kalbą prieš auditoriją. Be improvizacijų, be galvojimo kad kažkaip prasisuksiu ir turėdamas aiškų tikslą, tikėjimą tuo ką sakau.
Mano žmona Eglė, pakalbėjusi su dukra Ema ir įkvėpta M. Obamos kalbos parašė laišką lietuvių mokyklai Airijoje, kad ji neatlygintinai norėtų kiekvieną šeštadienį vesti vaikams scenos kalbėjimo pamokas, išmokyti viešai dėstyti mintis ir nugalėti scenos baimę.
”
Irina, mokytoja, matematikos būrelio vadovė
Šiais mokslo metais first of all noriu išmokti planuoti laiką.
Na o šiaip noriu išmokti gyventi be streso 🙂
Tai galvoju, jei pirmą punktą įgyvendinsiu, antras savaime susitvarkys 🙂
”
Raimondas, teisininkas
Gailėtis yra šiaip jau visiškai beprasmiškas dalykas. Čia nekalbu apie klaidos pripažinimą, atsiprašymą ir atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimą – tai visai skirtingi dalykai.
Kad ir kaip to vengiu, aš kartais gailiuosi.
Pradedu pastebėti, kad gailėtis dėl to, ką padariau ir dėl to, ko nepadariau, yra taip pat visai skirtingi dalykai.
Jei kažką dariau ir nepavyko, tai reiškia reikėjo daryti kitaip, o gal visai nedaryti. Tai yra pamoka. Gal ne taip jau ir beprasmiška.
Kur kas labiau gaila dėl to, ko nepadariau, nes neišdrįsau, nes neradau laiko, nes buvo baisu, etc. etc. etc. Kur kas labiau gaila, nes net nepabandžiau, net nežinau, ar būtų pavykę. Nėra jokios pamokos, tik apmaudas.
Žinau, kad visada ko nors gailėsiuos, nes esu žmogus. Bet linkiu bent šiek tiek mažiau gailėtis ir jei jau gailėtis tai be apmaudo, o su bent šiokia tokia pamoka.
Over.
”
Andrius, kūrybinės matematikos mokytojas, verslininkas, žaidimų kūrėjas
Noriu išmokti burti kartu kuriančias komandas. Ir tapti tokioje komandoje lygiateisiu ir pilnaverčiu nariu.
”
Lukas, finansų analitikas, žaidimų kūrėjas
noriu išmokti taikliau klausti ir taikiau klausytis,
tiesiau ir aiškiau kalbėt,
nebijot bandyti ir klysti,
na, ir garsiau juoktis, jei juokinga, gal net klykti.
”
Audrius, Komunikacijos specialistas
Noriu išmokti neatidėlioti, jei kyla mintis/idėja, ar kartais jos ima net persekioti, imtis spręsti – veikti čia ir dabar, arba sąmoningai paleisti, ir daugiau nebemintyti ir nebegrįši. Jei sprendimas vis tik yra „reikia dar pagalvoti“, tuomet atidėti konkrečiam laikui, kai viskas bus peržiūrėta ir iš naujo įvertinta, bet neganyti tų voverių nuolat, kiekvieną dieną.
Daugiau rizikuoti, ir nebijoti nerti į nežinomybę.
Išsakyti savo poziciją aiškiai ir argumentuotai, nepaisant situacijos, nevyniot į vatą. Aiškiai išsakyti poreikius, tikslus, sverti žodį.
Neiti į kompromisus su savim.
Atskirti kur yra mano norai, kur už mane panorėta.
Daugiau laiko skirti žmonėms, kurie siekia bendrystės.
”
Gerda, matematikos mokytoja, verslininkė, žaidimų kūrėja
Atsakyčiau, kad norėčiau išmokti mažiau nerimauti, overthinkinti ir realistiškai planuoti savo laiką. Kaip toj dainoj norėčiau keist nerimą į nėrimą 🙂 Ir pridėčiau dar Skaistės Mičiulytės iliustraciją.
Paprašiau Skaistės leisti šį straipsnį iliustruoti minėtu darbu Overthinking ir ji geranoriškai sutiko. Ačiū, Skaiste. Daugiau Skaistės Mičiulytės darbų rasite:
INSTA skaiste.miciulyte
Užrašė Audrius
