Kas skatina skaičiuoti mintinai?
Kodėl simuliacija efektyvus mokymas? Pateiksiu pavyzdį iš mūsų „Kultūros paso“ programos simuliacijos „Mano finansinis gyvenimas“. Simuliacijos dalyviai, mokiniai gavę pajamas padengia išlaidas, o tada sprendžia, ką daryti su likučiu. Jeigu taupo – tai pinigų kiekis nesikeičia. Jeigu investuoja – gali sumažėti arba padidėti. Taip mes pristatome simuliacijoje itin supaprastintą koncepciją, kad investavimas susijęs su rizika. Vadinasi, tu nežinai ar investicija padidins įdėtą pinigų kiekį ar sumažins? Ir simuliacija vyksta labai paprastai. Moderatorius pasako koks yra investicinės grąžos procentas (gali būti teigiamas, gali būti neigiamas, priklausomai nuo simuliuojamų įvykių), o dalyvių komanda turi pasakyti kokia yra investicinė grąža nuo investuotos sumos. Nesinaudodami kalkuliatoriais ir negalėdami rašyti. Mintinai turi suskaičiuoti ir įvardyti. Pavyzdžiui, jie padėjo 18 150 sumą. Ir investicinė grąža yra 15 %. Tuomet aš klausiu, kiek aš jums turiu duoti? Kokia yra investicinė grąža? Ir pakankamai greitai (per minutę ar panašiai) jie turi suskaičiuoti. Jeigu suskaičiuoja, teisingai jie gauna 2722,50 pinigų t.y 15 % investicinę grąžą. Jeigu suskaičiuoja neteisingai moderatorius suskaičiuoja garsiai kiek yra 15 % ir atima 2722,50 iš jų.
Čia ir dabar
Esmė. Simuliacija yra efektyvi todėl, kad aktualumas žinojimo ir mokėjimo yra čia ir dabar. Ką tai reiškia? Jeigu sėdi pamokoje ir mokaisi procentus tai pademonstruoti įgytas žinias ir gauti įvertinimą per kontrolinį, kuris įtakoja semestrą arba procentus per egzaminą, jam reikės kažkada ateityje (kitą savaitę ar po 2-3 savaičių; po 5, 6 mėnesių ar po 2 metų). Simuliacijoje aktualumas teisingo sprendimo ir aktualumas mokėjimo yra čia ir dabar. Suskaičiuoja teisingai – gauni daugiau pinigų ir artėji pergalės link. Jeigu prarandi tuos pinigus – patiri nežinojimo pasekmes iškart.
Moko vieni kitus
O paradoksas – tai, kad čia tik žaidimas, tik simuliuojama reali patirtis. Dalyviai negauna geresnio pažymio, o pinigai netikri. Ir mes tik žaidžiam. Bet kas yra nuostabu, kad nebuvo dar nei vienos komandos, o mes sužaidėme su 2000 moksleivių, kurioje visi dalyviai sakytų MUMS DZIN. Kitas momentas, jeigu iš 3, 4 komandos narių vienas moka apskaičiuoti, kitą kartą priėjęs moderatorius jam neleidžia skaičiuoti. Ir privalo skaičiuoti tie, kurie nemoka. Kas moka, o kas nemoka labai gerai matosi kiekvienam mokytojui. Ir tada, kai komanda praranda pinigus, kai žinantysis patiria, kad komandos draugų nemokėjimas ir jam praranda pinigus, su kuriais jis galėtų pasiekti žaidimo tikslą, laimėjimą Aš klausiu: „Ką daro tas, kuris moka su tais, kurie nemoka?“ Visada atsakymas yra vienas ir paprastas: „Pamoko juos“. Ir tada aš nueinu. Nesakau, kad tu dabar pamokyk tuos savo klasiokus, bet žinokit, įvyksta nuostabus dalykas – JIS TĄ PADARO. Tai iš mano moderavimo praktikos ir patirties akivaizdus faktas – per kelias minutes simuliacijoje dalyviai išmoksta mokydami vieni kitus. Ir visada yra komandoje bent vienas mokantis.
Andrius Chomičius
