Ar mokytojai mėgsta žaisti? Taip, įsitikinome tuo Šiaulių Medelyno progimnazijoje.
Mus pakvietė mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Violeta Butkienė ir ugdymą organizuojanti skyriaus vedėja Orinta Šalkuvienė, įdieginėjome “Žaidžiame matematiką 1-2-3-4” su pradinių klasių ir matematikos mokytojais(-omis).
Dažniausiai pradedame nuo to, kad patys sau įsivardiname kodėl pasirikome mokytojo kelią.
Būna ir taip, kad kolegos pradirbę kartu ilgą laiką nebūna girdėję tų neįtikėtinų istorijų kaip kas atėjo į mokyklą, mes nepraleidžiame progos klausti ir klausytis.
O kiek jų yra, kaip antai: apie tyčia neišlaikytą egzaminą universitete į kurį buvai nežinia kodėl įstojusi ir grįžimą į gimtuosius Šiaulius tam kad taptum mokytoja, apie paslapčia nuo tėvų nuneštus dokumentus stojimui į “Pedagoginį” arba darbą savo buvusios mokytojos kabinete. Išgirdome apie apsisprendimą grįžti iš užsienio ir paliktą verslą vardan mokyklos. Yra siekusių savo svajonės nuo pat vaikystės, jau tada žinota, kad mokykla yra vienintelis noras ir pasirinkimas.
Judėkime ir skaičiuokime!
Gerai susipažinę ir apšilę kojas ėmėmės aiškintis ar įmanomi kiti būdai mokytis matematikos nei palinkus ties sąsiuviniu ar pratybomis. Mes ir atvykome tam, kad parodytume ir leistume įsitikinti, kad sužaidybinta matematika 1-4 klasėms yra puiki pagalba mokytojams dalyką paversti labiau įtraukiančių, smagiu, kad matematikos galima mokytis žaidžiant, ir ne vienam, o komandoje. Kartais nereikia jokių priemonių, o tik noro pamąstyti judant ir tam puikiai tinka bet kurie mokykloje esantys laiptai. Su mokytojais sužaidėme “Skaičiuotuvą”, kurio sąlygas reikia išmąstyti ir tik po to atsiskleidžia visas žaidimo turinys.
Taigi gerai pajudėję įsivažiavome į pagrindinius žaidimus, pasiskirstę komandomis mokytojai kiek leido laikas stengėsi išbandyti kuo daugiau ir pamatyti šių žaidimų teikiamas naudas ir galimybes. Nors tai nėra paprasta, nes nesmagu būti nežinančiam ir kažko nemokančiam, bet pasitelkiant kūrybinį mąstymą ir bendradarbiaujant komandoje viskas yra įmanoma. Žaidimai greitai pagauna, atsiranda azartas ir motyvacija judėti į priekį, tad mokytojai nėrė stačia galva ir nors kelioms akimirkoms pasijuto žaidžiančiais vaikais. Mokytoja Daiva vėliau prasitars “Taip gera vėl būti mokine”.
Nors diena jau buvo persiritus į kitą pusę, ir jautėsi šioks toks nuovargis, laikas prabėgo akimirksniu. O mokytojų klasėje, kaip ir įprastai klasėse visko būna, vieni veržiasi į priekį, kiti ties pirma kliūtimi nuliūsta, treti dar net nepabandę kviečiasi mokytoją į pagalbą. Žaidimų sudarytojas ir moderatorius Andrius nemėgsta patarinėti, dar labiau aiškinti, jo manymu galima tik skatinti, įkvėpti, įgalinti mąstyti, nepuolant iškart padėti. Tenka viską bandyti ir atrasti patiems. Tai kas vyko aptarėme per refleksiją. Mes labai vertiname visus paatviravimus ir įžvalgas, bet labiausiai branginame tas akimirkas kai matome kad žaidusio(-s) požiūris, mąstymas šiek tiek keičiasi. Asmeninė patirtis negali sumeluoti, o profesionalai labai greitai pamato visas galimybes ir pritaikymą darbe su savo mokinių klase.
Perfrazuojant mokytojos Rasos mintį “Išsinešu pamąstymą, kad reikia vaikui leisti pačiam išsiaiškinti, suprasti, ieškoti sprendimo kelio ir neskubėti su pagalba, tereikia suteikti pakankamai laiko, erdvės ir pasitikėti mokiniu, kad jis pats gali tai įveikti.” Ar gali tikėtis geresnio atlygio už darbą, nei tokie ir panašūs kitų mokytojų žodžiai.
Ar mokytojai patys mėgsta namų darbus?
Klausiame atsargiai, nes žinome kokius sunkumus ir laiko stygių jie patiria. Bet be namų darbų šį kartą niekaip, kitam etapui uždavėm kiekvienam(-ai) išsiaiškint vieną iš dar nežaistų žaidimų ir išmokti jį pristatyti ir moderuoti kitiems kolegoms. Na pamatysim kaip sekėsi, nes jau vėl ruošiamės į Šiaulius ir nersim dar giliau į “Žaidžiame matematiką 1-2-3-4”.
Iki pasimatymo.
